lututis
lutùtis, -ė smob. (2)
1. žr. lutis 2: Antai ir Dauknių lututė ateina Škn. ^ Pabėrė biručius, sušaukė lutučius (padėjo šaukštus, suvadino žmones) LMD(Šlv).
2. žr. lutis 3: Jos tik atrodo tokios lutùtės, ale gyvent moka da geriau kai mandrios Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.